Anoreksija sergantis žmogus save mato lyg per
iškreiptą veidrodį – kad ir koks lieknas jis
bebūtų, jam atrodo, kad sveria per daug.

autorė: Jurgita Drevinskaitė

Apie šiuos du valgymo sutrikimus – anoreksiją ir bulimiją, mūsų tinklalapyje jau buvo kalbėta. Tačiau informacijos niekada nebūna per daug. Juk dažnai sergančių šiomis ligomis paauglių tėvai per vėlai susigriebia, kad su jų atžalomis kažkas ne taip. Vėliau belieka teisintis informacijos stygiumi, gal būt laiko neturėjimu, nepakankamu dėmesingumu savo šeimai.

Ar žinojote, kad miršta 5 - 20 proc. anoreksija sergančių žmonių (išsekus organizmui sustoja širdis). Ir kuo ilgiau šios ligos negydoma, tuo mirtingumo tikimybė didesnė. Tai vienas iš didžiausių mirtingumo procentų tarp visų psichiatrinių ligų. Be to, šia liga dažniausiai serga paauglės. Tad tėvai neturėtų pro pirštus žiūrėti į savo paauglių vaikų nuolatinį dietų praktikavimą, žalingus valgymo įpročius, svorio svyravimus. Juolab, kad sergančiųjų tiek anoreksija, tiek bulimija vis daugėja, ypač tarp paauglių.

Nervinė anoreksija– tai valgymo sutrikimas, kai žmogus sąmoningai mažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį. Šia liga sergančių žmonių kūno svoris yra bent 15 proc. mažesnis, nei turėtų būti (arba vyresnių nei 16 m. žmonių KMI yra 17,5 arba mažesnis). Toks žmogus yra nepatenkintas savo kūnu. Save jis mato lyg per iškreiptą veidrodį – kad ir koks lieknas jis bebūtų, jam atrodo, kad sveria per daug. Nenuostabu, kad svorio metimas jam tampa svarbiausiu gyvenimo tikslu. Mat manoma, kad atsikračius įsivaizduojamo viršsvorio kartu išsispręs ir kitos problemos.

Į maistą imama žiūrėti kaip į didžiausią priešą. Atsisakoma daugelio kaloringų produktų. Nuolat, laikomasi dietų, badaujama. Žmogus stengiasi save apgauti, kad nejaučia alkio jausmo. Ima vengti situacijų, susijusių su maistu – vakarėlių, šeimos vakarienių ir pan. Negana to, save dar apkrauna per dideliu fiziniu krūvių, kad sudegintų tas kelias per dieną suvartotas kalorijas. Taip labai greitai išsenka organizmas, prasideda įvairūs negalavimai.

Sulėtėja organizmo funkcionavimas, taip taupant energiją. Dėl to sutrinka sveikata: išnyksta mėnesinės, sulėtėja ar visai sustoja lytinis brendimas (paaugliams), sutrinka širdies ritmas, kraujotaka, sumažėja kraujospūdis, sumažėja kaulų tankis, galima dehidratacija, susilpnėja imunitetas, nuolat jaučiamas nuovargis, silpnumas.

Nervinė bulimija – tai valgymo sutrikimas, kai nuolat kartojasi persivalgymo priepuoliai, o po jų - dirbtinai sukeltas vėmimas, viduriavimas, badavimas, laikomasi dietų, intensyviai sportuojama. Tokie persivalgymo priepuoliai gali kartotis kasdien. Per trumpą laiką suvalgomas didelis kiekis maisto, dažnai kaloringo, nesveiko. Tai daroma pasislėpus. Po to jaučiamas pasišlykštėjimą savimi, kaltė.

Turėtumėte susirūpinti, jei pastebite, kad dažnai dingsta didelis maisto kiekis, randate daug tuščių pakuočių šiukšlių dėžėje, jei jūsų šeimos narys ar draugas po valgio dažnai vaikšto į tualetą, per daug ir per dažnai sportuoja, laikosi dietų. Be to, šią ligą išduoda ir neįprastas skruostų arba žandikaulių srities patinimas, dantų pageltimas, dėmių atsiradimas (dažnai vemiant skrandžio sultys sugadina dantų emalį).

Sergant bulimija sutrinka širdies ritmas, pasireiškia dehidratacija, dėl dažno vėmimo galimas stemplės uždegimas ar plyšimai, skrandžio ligos ar net plyšimas, vidurių užkietėjimas.

Bulimija taip pat dažnai prasideda paauglystėje, tačiau amžiaus vidurkis yra aukštesnis, nei sergančiųjų anoreksija. Be to, bulimija tęsiasi ilgiau nei anoreksija. Mirtingumas – 3 proc.

Vengdami konfliktų su artimaisiais, valgymo sutrikimų turintys žmonės dažniausiai slepia savo maitinimosi įpročius. Pavyzdžiui, jiems patiektą maistą jie dažnai paslapčia išmeta. Artimiesiems sunku pastebėti jų ligą. O patys sergantieji į gydytojus nesikreipia, nes nemano, kad jiems reikia pagalbos Todėl gydymas dažnai pradedamas per vėlai. O uždelsus liga komplikuojasi, gydymas darosi sudėtingesnis. Tad artimieji turėtų būti dėmesingesni, pastabesni.

Tai, kad šiais laikais vis daugiau žmonių kenčia nuo valgymo sutrikimų lemia žiniasklaidos suformuotas požiūris į moterį, jos peršami grožio standartai, taip pat vartotojiškas požiūris. Moteris mūsų visuomenėje vertinama pagal jos svorį. Nenuostabu, kad į tai jautriausiai reaguoja paauglės. Bręstant ima didėti riebalinis sluoksnis, priaugama apie 5 – 8 kilogramus. Mergaitės išsigąsta, ima manyti, kad pradeda tukti. Todėl griebiasi įvairių kenksmingų dietų, dažnai net visiško badavimo. Be to, paaugliai dažnai jaučiasi nesaugiai. Todėl savo kūno svorio reguliavimas jiems suteikia saugumo jausmą. Taip pat ir savarankiškumo.

Įtakos valgymo sutrikimams gali turėti ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, įvairios stresinės situacijos, menka savivertė ir pan. Taip pat manoma, kad polinkis į valgymo sutrikimus yra paveldimas. Tačiau ar atsiskleis tie sutrikimai, priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus gyvena.

Dažniausiai valgymo sutrikimų priežasčių reikia ieškoti dar vaikystėje. Tad tėvai, norėdami apsaugoti savo vaikus nuo valgymo sutikimų, nuo mažumės turėtų pradėti jiems skiepyti sveiką požiūrį į savo kūną, į maistą. Svarbu vaikam aiškinti apie tai, kad figūra gali būti genetiškai paveldima, kad dabartinės socialinės nuostatos į grožį yra kenksmingos. Nepamirškite, kad geriausi pavyzdžiai vaikams - patys tėvai. Tad nuo jūsų požiūrio į save priklausys ir vaikų požiūris į jų kūną. Nekritikuokite savo ar aplinkinių figūros. Nevenkite su vaikais kalbėti apie valgymo sutrikimus, dietas. Stenkitės pats kuo daugiau sužinoti apie tai.