Medžiagų apykaita

Kodėl vienas žmogus pastoviai valgo nesveiką maistą, geria alų, nesportuoja ir yra plonas kaip siūlelis, o kitas šalia su kalkuliatoriumi skaičiuoja suvartotas kalorijas, sportuoja tris kartus per savaitę ir yra du kartus storesnis už pirmąjį kolegą? Atsakymas paprastas: skirtinga genetika nulemia skirtingą medžiagų apykaitą. Genetikos pakeisti mes negalime, tačiau kažkiek paspartinti medžiagų apykaitą įmanoma. Kiekvienais metais rinkoje atsiranda įvairiausių naujų preparatų, siūlančių stebuklingų šios problemos sprendimo būdų. Deja, dažniausiai tai būna paprasčiausi vidurius laisvinantys preparatai, o kartais ir dar pavojingesnės medžiagos. Būdai kaip sveikai pagreitinti medžiagų apykaitą yra natūralūs ir iš principo visiems žinomi:    

1. Pagrindinis būdas pagreitinti savo medžiagų apykaitą yra SPORTAS. Medžiagų apykaitai įtakos turi raumenų – riebalų santykis kūne. Kai jūs sportuojate, didėja raumenų masė, o raumenims palaikyti organizmas išnaudoja daugiau kalorijų. Su amžiumi mažėja raumenų masė kūne, ir nors mitybos įpročiai gali nesikeisti, vyresni žmonės linkę priaugti svorio.  

2. Jūs turite VALGYTI NE PER MAŽAI. Kai organizmas gauna per mažai maistingų medžiagų, mažėja jo galimybės deginti riebalus, nors jūs ir valgote labai mažai. Medžiagų apykaita lėtėja, nes organizmas taip prisitaiko prie „bado“.  

3. VALGYTI DAŽNAI po mažai. Kiekvieną kartą valgydami jūs įjungiate medžiagų apykaitos variklį, taigi valgykite dažniau. Kartais net ne svarbu ką valgote, svarbu „kaip“ valgote. Svarbu valgyti dažnai po truputį. Didelės porcijos labai lėtina medžiagų apykaitą.  

4. Kartais lėtą medžiagų apykaitą lemia medicininiai veiksniai. Vertėtų išsitirti skydliaukę. Ypač aktualu Lietuvos gyventojams, pagal BNS informaciją, kas ketvirto Lietuvos gyventojo skydliaukė pakitusi dėl jodo trūkumo.

5. BALTYMAI ir MAISTINĖS SKAIDULOS. Raumenims (kaip jie įtakoja medžiagų apykaitą skaitykite pirmame punkte) reikalingi baltymai, nes tai statybinė ląstelių medžiaga. Maistinių skaidulų neskaido virškinimo fermentai, bet jos šiek tiek skaidomos storojoje žarnoje. Maistinės skaidulos dėl ilgo virškinimo proceso įtakoja ne tik stabilią žarnyno veiklą, bet ir labai teigiamai veikia metabolizmą.  

Maistinių skaidulų daugiausiai:   (g/100 g)  

Kviečių sėlenos            44.90
Sėmenys                       24.40
Kokosų drožlės            21.10
Aguonos                       20.50
Džiovintos figos           18.50
Sėlenų duona               15.50
Sojos                            15.30
Džiovinti baravykai      15.00
Pupelės                         15.00
Kviečių gemalai           14.00
Džiovinti abrikosai       14.00
Rugiai                           13.20
Migdolai                       12.90
Džiovinti žirniai           11.60
Džiovinti obuoliai        10.30
Lietuviška duona         10.20
Duona „Rugelis“          10.00
Kviečiai                        9.90  

Gyvūninės kilmės baltymų daugiausiai (g/100 g):  

Liesas varškės sūris                            28.50
Šėtos sūris                                          27.80
Viščiukų krūtinėlės be odos              23.60
Sūris „Nemunas"                                21.00
Kiaulienos nugarinė su kaulu             21.00
Jautienos nugarinė, I rūš.                   20.60
Jautienos filė, aukšč. rūš.                   20.40
Varškės sūris, 13% riebumo              20.10
Sūdyta .Atlanto silkė                         20.00
Jautienos mentė, vienarūšė jautiena   19.90
Liesa varškė                                       19.80
Veršienos nugarinė                             19.60
Jautienos kumpis, I rūš.                     19.40
Viščiukai                                            19.40
Kauno saliamis, parūkytas                 19.30
Viščiukų sparneliai                             19.20
Kiauliena, neriebi                               18.90
Varškė, 5% riebumo                           18.70
Vištiena                                              18.70
Varškės sūris, 22% riebumo              18.20
Menkė                                                17.70
Kalakutiena                                        17.50  

Augalinių baltymų daugiausiai (g/100 g):

Sojos                                                  37.00
Džiovinti baravykai                            34.60
Kviečių gemalai                                 27.50
Žemės riešutai pakepinti                    26.50
Žemės riešutai                                    25.70
Lęšiai                                                  25.40
Sėmenys                                             23.40
Pupelės                                               22.80
Saulėgrąžos                                        22.50
Džiovinti žirniai                                 22.40
Sezamų sėklos                                    22.00
Pistacijos                                            20.50
Migdolai                                            20.00
Aguonos                                            19.90
Graikiniai riešutai                               18.50
Lazdynų riešutai                                17.60
Anakardžių riešutai                            15.80
Kviečių sėlenos                                  15.40
Avižiniai dribsniai                              13.80
Kvietiniai miltai 812                          12.80
Grikių kruopos                                   12.60
Kvietiniai miltai 1050                        12.30
Kviečiai                                              11.70
Kvietiniai miltai 1600                        11.60