Kilogramus dizaineris metė dėl meilės

Dizaineris Vitalijus Autukas būdamas 165 сm ū
gio svėrė 90 kilogramų.

Vitalijaus sulieknėjimo receptas: "Dabar mano
racioną sudaro daržovės, žuvis, košės be pie
no, avižiniai dribsniai, liesa varškė ir kefy
ras. Valgau labai daug riešutų ir razinų. Vis
iškai nevalgau miltinių produktų, saldumynų,
kepto ir sūdyto maisto, nenaudoju net priesko
nių su druska."

„Būdamas 165 centimetrų ūgio svėriau devyniasdešimt kilogramų, - prisimena drabužių dizaineris Vitalijus Autukas. – Valgiau daug ir dažnai, manęs nemėgo bendraamžiai, nepatikau merginoms.“ Prieš ketverius metus dizaineris pakeitė savo mitybos įpročius ir pradėjo sportuoti. Nuo to laiko vaikinas atsikratė per 20 kilogramų.

Minėjai, kad būdamas septyniolikos negalėjai atsikratyti antsvorio. Kodėl?

Nuo mažens buvau stambus vaikas. Gėdydavausi savo kūno. Klaikiai daug valgydavau, nes maistas buvo paguoda ir nusiraminimo šaltinis. Iš mano išvaizdos šaipydavosi ne tik klasės draugai, bet ir kai kurie mokytojai. Kimšdavau saldainius ir tortus. Kilogramas sausainių per dieną buvo normali užkandėlė. Kadangi siūdavau drabužius iki penkių ryto, tai kramsnodavau ir naktimis. Pirmuoju postūmiu sureguliuoti mitybą tapo dokumentinis filmas. Užteko kartą pamatyti vaizdelius apie gyvūnų skerdimą, kad tapčiau vegetaru. Filmas buvo toks įtaigus, kad mėsos nevalgau iki šiol. Atsisakius mėsos gaminių, svoris šiek tiek sumažėjo. Tvirtai nusprendžiau pasikeisti įsimylėjęs, nes greta jos jaučiausi tragiškai.

Tai dėl jos puolei badauti?

Žinoma. Pasiekiau asmeninį nevalgymo rekordą - per dvi savaites sugraužiau dvi morkas ir gėriau labai daug vandens. Stebiuosi kaip pajėgiau mokytis ir dirbti. Nenorėdamas nervinti tėvų, vaidindavau, kad valgau savo kambaryje. Lėkštę su maistu nusinešdavau prie darbo stalo, o kai niekas nematydavo, maistą išmesdavau. Svoris krito, bet nuovargis ir apatija didėjo. Visiems teisinausi, kad dėl nemigos esu išbalęs ir pajuodusiais paakiais. Turiu labai stiprią valią, todėl jei jau įsikaliau į galvą, kad suplonėsiu, taip ir bus. Palaipsniui atsisakiau apie aštuoniasdešimt procentų anksčiau valgyto maisto:

nevalgiau sūrių, sviesto, bulvių, baltos duonos. Sunkiausia buvo atsisakyti šokolado. Ir dabar tik kartais sau leidžiu krimsti juodą šokoladą. Išsivirdavau po saują ryžių ir valgydavau su daržovėmis arba žuvimi. Gėriau vitaminus ir maisto papildus. Namuose pradėjau sportuoti. Pradžioje vos įstengdavau padaryti trisdešimt atsilenkimų, o po poros mėnesių galėjau padaryti jų ir šimtą. Pamažu namuose atsirado svarmenų, kalnai literatūros apie sportą. Per tris mėnesius numečiau penkiolika kilogramų.

Ir kaip jauteisi?

Pusmetį jaučiausi labai gerai, savimi didžiavausi. Kartą į pamokas vietoj tradicinių pilkų ir juodų drabužių atėjau su oranžinėmis kelnėmis, žaliais batais ir geltonais sportiniais marškinėliais. Niekas neatpažino.

Nejau ekstremali dieta nepakenkė sveikatai?

Po pusmečio, kai atsikratęs dvidešimt kilogramų, pasijutau išsekęs, svaigo galva. Nepaisant pablogėjusios savijautos, pasakiau sau, kad daugiau niekada nebepriaugsiu svorio ir kibau į…knygas apie dietas. Nebepriaugti svorio padėjo ne kalorijų skaičiavimas. Stabilus cukraus kiekis kraujyje padeda kontroliuoti svorį. Maitintis pradėjau atsižvelgdamas į produktų glikeminį indeksą (GI). Aukšto GI produktai sukelia cukraus kiekio pakilimą kraujyje ir labai greitą nuosmukį, po valgio labai greitai išalksti. Pradėjau valgyti tik žemo GI produktus, kurie ilgiau virškinami ir nuo jų ilgiau jautiesi sotus. Pastebėjau, kad nuo žemo GI produktų jaučiuosi energingas. Nuo to laiko kai juos atradau, nesu priaugęs daugiau nei trijų kilogramų antsvorio.

Dabar mano racioną sudaro daržovės, žuvis, košės be pieno, avižiniai dribsniai, liesa varškė ir kefyras. Valgau labai daug riešutų ir razinų. Visiškai nevalgau miltinių produktų, saldumynų, kepto ir sūdyto maisto, nenaudoju net prieskonių su druska. Valgau keturis kartus per dieną ir kuo mažiau vakare. Maistą ruošiu namuose. Kavinėse dažniausiai geriu vandenį su citrina, gerčiau ir kavos, bet esu jai alergiškas. Maisto, kuris man tiktų, kavinėse labai mažai. Beje, esu abstinentas. Alkoholio nesu gyvenime paragavęs, nerūkau. Vakarėliuose linksminuosi su vandens taure. Esu už sveiką gyvenimo būdą. Ne visi supranta, kodėl taip gyvenu, o aš ir neturiu noro aiškinti arba teisintis.

Nejau nebūna silpnumo minučių, kai norisi prisikirsti sausainių?

Kartais atleidžiu vadeles ir mėnesį leidžiu sau pasmaližiauti. Keli kilogramai svorio prisideda. Kita vertus, nesikankinu ribodamas savo maisto racioną. Man skanu tai, ką valgau: košes, paskanintas riešutais, neriebius jogurtus, dribsnius, vermišelius. Dabar, kai atsikračiau svorio, iškilo kitų reikalavimų sau – noriu ne tik liekno, bet ir raumeningo kūno. Sportuoju vis dar namuose, o prieš pusmetį pradėjau rytais bėgioti. Pamenu įveikdavau vos šimtą metrų ir neatgaudavau kvapo. Buvo tikra kančia, bet palaipsniui užsikabinau. Lakstau net per didžiausius šalčius, priklausomai nuo darbo vietos – Vilniuje palei Nerį, o Kaune - centrinėmis miesto gatvėmis, su ausinuku ir mineralinio buteliu rankoje.

Ar manai, kad sportuodamas namuose gali pasiekti panašių rezultatų, kaip ir sporto salėje?

Namuose gerai sportuoti, kai nori sutaupyti laiko ir bent šiek tiek sutvirtinti kūną. Nors sportui namuose skiriu apie valandą kasdien, tačiau ketinu eiti į sporto salę bei prašyti dietologų patarimų. Saviveiklos etapas baigėsi, ką galėjau nuveikiau pats, o dabar reikia profesionalių patarimų. Subalansuota mityba ir sportas man - būdas pailsėti. Mėgaujuosi pačiu procesu, labai dažnai tai daug svarbiau, nei siekti tikslų. Labai domiuosi dietoterapija, kuri tyrinėja, kaip nekankinant organizmo reguliuoti svorį. Tikiu, kad ji visiškai pakeis mano požiūrį į mitybą. Nesu be trūkumų. Žinau, kad reikėtų sureguliuoti ne tik mitybą, bet ir miego valandas. Gyvenčiau dar sveikiau, jei naktimis miegočiau, o ne dirbčiau.